Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino jūra, esanti Europos šiaurės rytuose. Iš vienos pusės ją supa Skandinavijos pusiasalis, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos. Didžiojo Belto (16 km pločio), Mažojo Belto (600 m) ir Eresuno (3,5 km) sąsiauriais susisiekia su Kategatu, o per Kategatą ir Skageraką – su Šiaurės jūra. Kanalais Baltijos jūra yra sujungta su Baltąja jūra (Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas) ir Šiaurės jūra (Kylio kanalas).
Tacitas Baltijos jūrą vadino Mare Suebicum[1] pagal germanų gentį svebus. Ptolemėjus (II a.) Baltijos jūrą vadino Venedų jūra. Kiti romėnų naudoti pavadinimai buvo Sinus Codanus, Sinus Venetus (Venedus) ir Oceanus Sarmaticus. Pirmasis dabartiniu vardu pavadino XI a. vokiečių kronikininkas Adomas Brėmenietis (Mare Balticum). Persas Al Birūnis (973–1048 m.) Baltijos jūrą vadino Bahr Varank (Varingų jūra), taip pat ir Nestoras (IX a.) ir kai kurie kiti rusų kronikininkai. Viduramžiais jūra vadinta įvairiais vardais, o Baltijos pavadinimas nusistovėjo tik nuo XVI a.
Dabartinio Baltijos jūros pavadinimo kilmė nėra aiški. Pavadinimas gali būti siejamas su germanišku žodžiu belt, kuris naudojamas dviejų Danijos sąsiaurių Beltų pavadinimuose, taip pat su lot. balteus 'juosta'. Pats Adomas Brėmenietis palygino jūrą su juosta, nes ji neva tęsiasi per žemę kaip juosta (Balticus, eo quod in modum baltei longo tractu per Scithicas regiones tendatur usque in Greciam). Jam įtaką galėjo turėti Plinijus Vyresnysis (I a.), kuris pirmasis panaudojo Baltijos (Baltia) vardą, rašydamas, kad Ksenofontas iš Lampsako atradęs Baltijos salą, kurią Pytheas vadinąs Basilia.
Pasak kitų tyrinėtojų jūros pavadinimas kilęs iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *bhel (iš jos kilę liet. baltas, latv. balts). 1688 m. Preatorius savo darbe „Orbis gothicus“ Baltijos jūros pavadinimą taip pat kildino iš liet. baltas. Pagal kitą versiją iš tos pačios indoeuropietiškos šaknies kilę žodžiai įvairiose indoeuropiečių kalbose susiję su pelkėse stebimomis spalvomis, o Baltijos jūros pavadinimas reikštų „žeme apsuptą jūrą“, „įlanką“ kaip priešingybę atvirai jūrai.
